Turinys
Sotvaro naujienlaiškis
| Pasidaryk pats: Sveikata slypinti maiste |
| Parašė Sotvaras |
| Ketvirtadienis, 21 Balandis 2011 21:19 |
|
(tekstas netaisytas, red. past.) Kuo trumpesnis kelias nuo lysves iki burnos- tuo maistas sveikesnis Atėjo pavasaris. Smarkiai patuštėjo žiemai paruoštos maisto atsargos- rūsiuose sudygo likusias morkas, šaldytuve nebeliko šaldytu uogų, spintelėsė- sumenko džiovintu grybu atsargos. O sveikos mitybos specialistai pataria valgyti kuo daugiau vietiniu augalu. Tačiau jų parduotuvėse nėra. Tai ką daryti? Nejaugi teks pirkti importinio pomidoro ar beskonio agurko?
Lietuva, mūsų mieloji gimtoji žemele labai turtinga valgomu augalu. Tik gaila, kad daugeli jų pamiršome, nebevertiname. Tik vyresnes kartos žmones prisimena vaikystėje valgę šviežių viksvų lapu, skabę liepų pumpuru ar srėbė balandų sriubos. Laukiniai augalai- nepamainomas, puikus maistas ypač pavasarį. Jie auga trąšų ir herbicidu nepakenktame dirvožemyje, išsaugoję savo pirmykšti, gamtos motinos duota pavidalą, be galo turtingi mikroelementais , vitaminais, fermentais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. O jų kaip tik labai trūksta kultūrinių plantacijų augaluose. Ypač vertinga augaluose esanti medžiaga- chlorofilas. Tai žaliasis pigmentas, kurio dėka saules šviesos energija paverčiama gyvybine augalu energija. Chlorofilu turtingi laukiniai augalai skatina gyvybinius procesus, atnaujina ląstelės, ypač naudingas chlorofilas mūsų kraujui. Tai pati geriausia priemonė mažakraujystei gydyti. Žmogui tai nepamainomas vaistas susilpnintai nervų, endokrininei bei imuninei sistemai. Lietuvoje dažniausiai naudojami šie laukiniai augalai: Agurklė - lapai Juos galima naudoti labai įvairiai, čia tik mūsų, šeimininkių, fantazijos reikalas. Jeigu norime, kad vaikai, šeimą būtų sveiki, būtina parūpinti ant jos stalo kuo įvairesnį ir turtingesnį maistinėmis medžiagomis „žaliąjį racioną“. Laukinius augalus galima smulkiai pjaustytus dėti į salotas, t.y. valgyti žalius, pagardinant įvairiais mėgstamais užpilais- aliejumi, aliejaus ir citrinos sulčių mišinių, grietinė (ar rūgpienių, kefyru), pomidoru padažu ar grietinės ir pomidoru padažo mišinių, sojų padažų ir kt. Tai puikus priedas antriems patiekalams. Galima ruošti įvairiausius troškinius ir sriubas (įprastinės gardinant laukinėmis žolėmis). Galima iš žaliųjų augalų masės daryti įdarus įvairiems patiekalams- blynams, koldūnams, balandėliams, pildytoms daržovėms (pvz. paprikai ar baklažanui), naudoti juos padažams. Be galo vertingos šviežių laukiniu augalų sultys, tik nereikia jų naudoti daug- stiklinėmis- pakaks ir po viena- kita valgomąjį šaukštą. Balanda randama jau anksti pavasarį. Labai skani ir vertinga „piktžolė“. Joje daug baltymų, kalcio, fosforo, magnio, kalio, karotinoidų, C vitamino. Maistui tinka visa antžeminė jaunų balandų dalis, vasara skabomi tik lapai, rudeni naudojamos ir sėklos. Balanda galima naudoti vietoj špinatų, įprastinių lapinių salotų. Lapus ir jaunus ūglius galima valgyti ir žalius ir virtus. Ruoškite tuoj pat, kol švieži. Galima džiovinti ir saugoti žiemai. Dilgėlė – vienas naudingiausių laukinių augalų. Kiekvienas ją pažįsta. Jį labai vertinga, gero skonio, lengvai paruošiama. Savo verte jį prilygsta ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Šviežiose dilgėlėse yra daugybė mineralinių medžiagų (geležis, kalis, kalcis) bei vitaminų, ypač C, E, K ir B, karotino, organiniu rūgščių, fitoncidu ir fermentu. Dilgelės gerina kraują (skatina hemoglobino gamybą), mažina kraujavimą, didina krešėjimą, didina gimdos raumenų tonusą, valo organizmą, pašalina pavasarinį nuovargį, pagerina medžiagų apykaitą ir sustiprina imuninę sistemą. Geriausia skinti kai stiebeliai dar jauni- iki 10-15 cm. aukščio. Patartina nepjauti augalo pernelyg žemai – gali sunykti. Vasara maistui skinami tik suaugusiu dilgeliu lapai. Gerai nuplautas dilgėles nuplikykite verdančiu vandeniu ir susmulkinkite. Gauta žalia mase naudokite maistui gaminti. Paprastoji kiaulpienę rusų liaudies medicinoje vadinama gyvybės eliksyru. Jos lapuose daug angliavandenių, geležies, fosforo, kalcio, magnio, karotino, vitaminų B2, C, E. Žieduose- gausu lecitino. Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktos kepenys bei kasą. Jos visos dalys yra valgomos. Iš naujų lapų daromos salotos, garnyras prie mėsos, žuvies patiekalų. Iš jų verdamos sriubos, gaminami įdarai. Žiedpumpuriai marinuojami ir naudojami mišrainėms, šaltoms sriuboms, pikantiškiems patiekalams. Valgomi ir žiedai- dedami į salotas, tyrės, sriubas, patiekalų dekoravimui. Varnalėša - be galo vertingas vaistinis ir maistinis augalas, kai kuriose Azijos šalyse kultūrinamas ir auginamas plantacijomis. Maistui naudojami jauni lapai, ūgliai- jie renkami pavasari iki žydėjimo, o rudeni renkamos šaknys. Šaknys- puikus ir sveikas bulvių pakaitalas. Be to- šaknų miltai, sumaišyti su ruginiais ar kvietiniais miltais tinka duonai kepti. Jauni ūgliu ir lapu sudėtyje gausu C vitamino, eteriniu aliejų, skaiduliniu medžiagų, fitoncidu. Jie naudojami sriubų, salotų, mišrainių, troškinių gamybai. Garšva – yra dažna parkų ir daržų „piktžolė“. Neravima, nešienaujama greitai sudaro platų, tankų sąžalyną. Auga unksminguose vietose. Nuo senų laikų garšva buvo vienas iš pagrindinių maistinių augalų mūsų klimato kraštuose. Tai vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų, baltymų, taip pat eterinių aliejų. Šventasis Serafimas Sarovskis savo raštuose pažymi, kad garšva sudaro apie 80% viso žalumynų raciono vienuolyne, ji yra pagrindinis vienuolių maistas. Rinkti jaunus garšvos lapelius galima nuo ankstyvo pavasario, o kur šienaujama – ir visa vasarą. Garšvą puikiai galima vartoti vietoj įprastųjų kopūstų, kol dar jų nėra. Asiūklis. Maistui vartojami sultingi, jauni paprastojo asiūklio sporiniai ūgliai. Galima valgyti šviežius, virti, troškinti, kepti pavoliotus miltuose. Asiūkliuose daug silicio, flavonoidų ir mikroelementų- tai lemia jo gausios gydomosios savybes. Gyslotis. Dažnas pievų ir pakelių augalas. Jo gražūs lapai prašyte prašosi į salotinė. Jose gausu naudingu glikozidu, fermentu, fitoncidu, C vitamino, labai daug kalio ir cinko. Gysločio šviežios sultys yra puikus vaistas kenčiantiems nuo opaligės- jos malšina skausmus, veikia kaip antibakterinis preparatas, normalizuoja virškinimo trakto motoriką. Vienas žymiausiu senovės gydytoju Avicenna teigė, jog gyslotis- pats geriausias vaistas senoms žaizdoms bei opoms (netgi vėžinėms) gydyti. Receptai Žaliosios salotos Žliūgė, dilgelės, garšva, pienių lapai, ridikėlių lapai, pipirinė, agurklė, rūgštynės (arba kiškio kopūstai), svogūnų laiškai, grietinė arba aliejus, prieskoniai. Supjaustyti po sauja visu minėtu žalumynų, užpilti aliejumi arba greitinė, pridėti mėgstamu prieskoniu. Galima pridėti citrinos sulčių . Žalumynų proporcijos gali būti įvairios, pagal kiekvieno skonį. Salotos su garšva Morkos, garšva, aliejus 100g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti sauja smulkiai supjaustytu garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais. Sriuba iš garšvos Smulkiai supjaustykite kelis svogūnus, morkos. Pakepkite jos keptuvėje su sviestu arba aliejumi kelias minutes. Pabaigoje priberkite šaukštą miltų ir gerai išmaišykite. Užpilkite vandens ir leiskite užvirti. Sudėkite nuskustos, supjaustytos gabaliukais bulves. Kai bulves išvirs, pridėkite smulkiai supjaustyta garšvą, pagal skonį pasūdykite (galima įberti pipirų, baziliko, muskato ir kitų prieskonių), pridėkite krapų, petražolių ir palaikykite šiltai, nukėlus nuo ugnies dar 10-20 min. Patiekite su grietine. Garšvą labai skaniai papildo šaltibarščius! Kruopų ir laukinių žolių sriuba 2 valg. šaukštai miežinių ar kitokių kruopų, 2 morkas, 4 bulves, 2 svogūnai, 2 valg.š. aliejaus, po sauja- garšva, dilgėlės, pienės, varnalėšų lapai, builis, krapai, petražolės, prieskoniai. Kruopos nuplauti, išmirkyti, po to pavirti 5 min. Svogūnus supjaustyti, pakepinti svieste ar aliejuje, sudėti į sriubą. Kartu dėti smulkiai tarkuotas morkas, supjaustytas bulves, pavirti dar 10min. Per ta laiką supjaustyti laukinės žolės, po to jas visas sudėti į puodą ir nukėlus nuo ugnies laikyti uždengta dar 20min. Prieš valgant pabarstyti krapais, pagardinti grietinė Dilgėlių troškinys 2 stiklinės supjaustytų dilgėlių, svogūnas, aliejus, džiovinti prieskoniai arba daržovės, žalumynai. Dilgėles švariai nuplaukite, nuplikykite. Smulkiai supjaustytą svogūną pakepinkite aliejuje, sudėkite dilgėles, prieskonius ir 1-2 min. viską dar pakepinkite. Troškinys tinka koldūnų įdarui, lietiniams, pyragėliams. Galima valgyti su virtomis bulvėmis, kruopų košėmis ar duona, tinka garnyrui prie mėsos, žuvies patiekalu. „Kotletukai“ iš garšvos ir rūgštynių 900 g garšvos, 200 g rūgštynių, 100 g aliejaus, grietinės, 1-2 svogūnai, 2 kiaušiniai, rieke mirkyto batono. Garšvą ir rūgštynes nuplikykite ir susmulkinkite. Svogūną susmulkinkite ir apkepkite aliejuje, sumaišykite su garšvos ir rūgštynių mase, įdėkite du kiaušinius, piene ar vandenyje išmirkytą batoną. Viską gerai išmaišykite ir, jeigu reikia, įberkite šaukštą miltų, manu kruopų arba džiūvėsėlių trupinių (kad galėtumėte formuoti). Suformuokite „kotletukus“ ir kepkite aliejuje kol paskrus. Valgomi pagardinti grietine ar pomidoru padažu. Dilgeliu „kotletukai“ 100g dilgelių, 200g sorų kruopų košes, 20g riebalų, druska, prieskoniai pagal skonį. Dilgeles nuplauti, nuplikyti ir labai smulkiai supjaustyti arba permalti mėsmalė. Dilgelių masė sumaišyti su sorų kruopų koše, prieskoniais, suformuoti nedidelius „kotletukus“ ir kepti įkaitintuose riebaluose. Patiekti su grietine. Kiaušiniene su garšva (arba- dilgelėmis, pienėmis, sumaltais gysločių lapais) Pora saujų garšvos, svogūnų laiškai, du kiaušiniai. Smulkiai supjaustytus garšvos lapelius ir svogūnų laiškus troškinkite aliejuje 5 min., užpilkite plaktais kiaušiniais, kepkite kol kiaušiniai iškeps. Pabarstykite prieskoniais, druska. Dilgelių jachinija (iš bulgarų virtuvės) 500g dilgelių, 2 svogūnai, 2 valg.š. aliejaus, 100g graikiškų riešutų. Dilgelės nuplauti, nuplikyti ir išvirti pasūdytame vandenyje. Po to masė pertrinti per sietelį. Pakepintą svogūną pridėti prie dilgelių masės ir troškinti, kol sutirštės. Prieš patiekiant apibarstyti smulkintais riešutais. Kepti paparčių ūgliai Nuvalyti paparčių ūglius, nuplauti, blanširuoti, apvolioti miltuose ar džiūvėsėliuose ir apkepti svieste. Paduoti kaip garnyrą. Pienių kava Kiaulpienės šaknys taip pat naudojamos maistui, iš jų kaip ir iš cikorijos ar gylių verdama kava. Šaknis galima kasti anksti pavasarį, kol dar nėra žiedų ar vėlyva rudeni. Švariai nuplauti su šepetėliu, nupjauti antžeminė dalį. Išdžiovinti, paskrudinti iki rudumo ir sumalti kavamalė. Milteliai gerai tirpsta vandenyje, gaunasi sveika ir skani kava.
Gyd.AivaVaivarienė teksto šaltinis internete: http://www.ngc.lt/ |
Rekomenduojame
SOTVAROLOGIJA
Statistika
- apsilankymų
nuo 2009 01 01