- Myliu šitą visuomenę. Ji man duoda tiek daug.

- Bomžauju. Šiukšles vartoju ne tik iš idėjos. Renkuosi taip gyventi. Ketinu niekada nebedirbti. Netikiu.

Visuomenė, valdoma kapitalistiniais principais yra ypatingai neefektyvi. Mes, dirbantieji, esame atskirti nuo to, ką patys kuriame. Neturėdami politinės galios nuspręsti ką ir kaip reikia gaminti bei paskirstyti, esame priversti kasdien justi vis tą patį išnaudojimą ir švaistymą.

Viena Šiaurės Vakarų civilizacijos viešpatavimo ypatybių yra besaikis kaupimas. Gatvėse, kaip ir atliekų rūšiavimo taškuose, akivaizdus „progresas“, besaikės „inovacijos“ ir „augimas“. Mes ne akli: progresyviai auga naujų šiukšlių kalnai, kurių jau per daug, kad galėtum paslėpti neturtingų kaimynų žemėse. Šis, vadinamas „pirmas pasaulis“ sunkia „antrąjį“ ir „trečiąjį“, žadėdamas trupinius nuo savo stalo. „Pasauliai“ žaidžia savo žaidimus. O mes, kaip visada, esame kamuolys.

Amerika stumia pasaulį į šiukšles. Europa stumia pasaulį į šiukšles. Britanija stumia pasaulį į šiukšles.

Žvilgsnis į konteinerį yra žvilgsnis giliau.