Augalų putojimą ir skalbiančiasias savybes sukelia juose esančios medžiagos saponinai (sapo lot. –  muilas). Mažą kiekį saponinų galima nesunkiai aptikti daugelyje augalų, tačiau didesnį jų kiekį turi – vaistinės putokšlės, mėlynieji palemonai, pavasarinės raktažolės, dirviniai asiūkliai, vaistiniai putokliai, pilkieji skleisteniai ir kt.

Populiariausias jų – vaistinis putoklis (saponaria officinalis) aptinkamas tiek mūsų pievose, upių pakrantėse, pakelėse, tiek kaip dekoratyvinis augalas darželiuose. Putoklis, putotis arba gegutės muilas žydi birželio – rugsėjo mėn. 

 

 

Ganydami gyvulius vaikai juo prausdavo kojas. Švelniai violetinius putoklio žiedelius patrynusios rankomis, mūsų močiutės išgaudavo kvapniausią veido prausiklį. 

Putoklį galima naudoti ir kaip muilą, ir kaip gydomąją priemonę nuo spuogų, kadangi jis išvalo poras. Be to, slopindamas perteklinę odos riebalų gamybą riebalinėse liaukose, ekstraktas neleidžia ir vėl kauptis riebalams. Vaistinio putoklio ekstraktas turi antibakterinį poveikį, kuris naikina infekciją sukeliančias bakterijas. Be šių savybių vaistinio putoklio šakniastiebiai lengvina atsikosėjimą, skatina prakaito išsiskyrimą, varo tulžį, šlapimą, geriami nuo bronchito, anginos. Tiesa, nepatariama vartoti sergant skandžio ligomis. Bet kokiam gydymui, kitaip nei prausimuisi ar skalbimui, reiktų naudoti tik putoklio šaknis, nes lapeliai ir žiedeliai yra nuodingi. 

Putoklis yra ne tik daugelio ekologiškų šampūnų, kitų kosmetikos priemonių, vaistažolių įvairioms ligoms gydyti sudedamoji dalis, tačiau įeina ir į TŪB Mėta gaminamo ekologinio indų ploviklio „Garstukas“ sudėtį.

 

• Susmulkinkite, sudžiovinkite putoklių šakniastiebius ir 20 min. virinkite vandenyje (1 litras šakniastiebių 10 l vandens). Nuovirą nukoškite, atšaldykite ir į jį parai įmerkite nešvarius skalbinius. Tada įpilkite šiek tiek šilto vandens, išskalbkite ir išskalaukite.

• Susmulkinkite putoklių šakniastiebius, supilkite juos į drobinį maišelį, pamerkite į karštą vandenį ir laikykite parą. Tuomet maišelį ištraukite. Į paruoštą skalbti tirpalą 24 valandoms įmerkite skalbinius. Po to jie išvelėkite, išskalaukite.

• Gydomoji vaistinio putoklio vonia: susmulkinkite vaistinio putoklio šaknis, užpilkite vandeniu, palikite nusistovėti 1 valandą. Tada pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies ir nukoštą nuovirą supilkite jį į 36-37 laipsnių vandens temperatūros vonią. Maudykitės prieš miegą kasdien 2 val.

 

 

 

 

Paprastieji kaštonai (Aesculus hippocastanum)  be daugybės gydomųjų ir maistingųjų savybių taip pat turi ir švarinamųjų galių. Juo senoliai gydė tiek kūną, tiek dvasią.

 

 

Kaštonų medus malšina kosulį ir stiprina organizmą, labiausiai gydo venų išsiplėtimą, hemorojų, padeda sergantiems reumatu, podagra, bronchitu, tuberkulioze, naudingi pablogėjus virškinimui.

Liaudies medicinos praktikai ir žolininkai teigia, kad sąnarių skausmus malšina susmulkintų kaštonų vaisiai užpilti paprasčiausiu actu.

Skandinavijos šalyse žmonės iš kaštono vaisių išmoko gaminti skalbimo priemonę, kurią mūsų senoliai naudoja iki šiol. Likusią kaštonų masę jie daug kartų perplaudavo vis nauju vandeniu ir dėdavo į kepamą duoną.

• Vieną valgomą šaukštą sudžiovintų ir susmulkintų kaštonų lapų arba vieną arbatinį šaukštelį džiovintos ir sumaltos žievės miltelių užpilkite puse litro vandens, užvirinkite ir ant silpnos ugnies virinkite 15 minučių. Ataušinę nusunkite ir gerkite šią kaštonų arbatą po pusę stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.

• Sumaltus kaštonų vaisius užpilkite šiltu vandeniu su trupučiu sodos, kartkartėmis permaišydami laikykite parą, paskui nusunkite ir gausite pačią ekologiškiausią skalbimo priemonę vilnai ir šilkui skalbti. Iš šios priemonės taip pat galima lipdyti kaštonų muilą – belieka tik suformuoti ir palikti išdžiūti. 

Išmėginkite.