Užgriuvęs sunkmetis mus privertė stabtelėti ir apsidairyti aplinkui. Susivokę jog ir vėl esame smarkiai apgauti, praradome pradėjusius dygti savigarbos ir pasitikėjimo savo jėgomis daigelius. Deja, to negalima pasakyti apie mūsų miesto savivaldybės numatytą 2010 m. Birutės gatvės žieldinių kūrimo ir tvarkymo (tiksliau, medžių naikinimo) projektą. Šiame projekte numatyta iškirsti 169 medžius ir išrauti, kažkodėl, tik 36 kelmus. Įdomu, kokią vizualinę ar praktinę funkciją projekto autoriai numatė likusiems 133 kelmams? Taip pat labai neįprasti medžių atrinkimo kriterijai. Pasak projekto rengėjų, bus kertami mechniškai sužaloti (čia turbūt tie, kurių žievėje įsimylėjęs vaikinas išraižė širdelę su mylimosios ir savo vardų pirmosiomis raidėmis), pavojingai pasvirę (kad neturėtumėte jokių galimybių užsivijus piktam keturkojui įsliuogti į medį), pažeisti puvinio, anksčiau neapgalvotai ir drastiškai pagal palmių formą apgenėti ar visiškai negenėti medžiai, dabar pradėję džiūti ir, svarbiausia, praradę estetinę išvaizdą. Autoriams siūlyčiau nevartoti sudėtingų žodžių, tokių kaip estetika, net nesuvokiant tų žodžių reikšmės ir prasmės. Šiaip jau estetikos negalima nei įgyti, nei prarasti, juk yra visai nedaug, tik keturios estetikos kategorijos: grožis, bjaurumas, tragedija ir komedija. Viskas. Reikia suprasti, kad tai, kas yra sena ar pridėjus gulsčiuką nerodo stataus kampo, nėra nei bjauru, nei naikintina. Kas nutiktų, jei tokius vertinimo kriterijus pritaikytume žmonėms? Jei tokiomis programomis imtųsi vadovautis parkų ir draustinių saugotojai? Turbūt Stelmužės ąžuolas jau seniai būtų išrūkęs per kaminą. Beje, vietoje iškirstų, ne vieną dešimtmetį išgyvenusių, 169 medžių bus atsodinta tik truputis - kiek daugiau nei pusė. Negi mūsų savivaldybė neturi kur leisti pinigų? Gal projekto rengėjai galėtų pateikti busimų darbų sąmatą? Straipsnyje kalbama, kad sveiki medžiai bus išsaugoti, bet suskaičiavus visus gatvėje augančius medžius, vietoje daugiskaitos reiktų vartoti vienaskaitą - bus išsaugoti tik 2 ar 3 medžiai. Čia nepriskaičiuojame pudelio uodegas primenančių kelių medelių, kuriems, deja, nelemta praaugti šalia stovinčios dviejų metrų tvoros.

Gal Alytuje nebėra vietos, kurioje būtų galima sodinti medelius? Paėjėkite Varėnos gatve, link Kazimiero bažnyčios ir žaliuojančiomis Birutės ar Vytauto gatvėmis, tikrai pajusite skirtumą. Plačios alėjinės Varėnos gatvės vaizdelis, su vos keliais, pusmetrį pasiekusiais krūmokšniais atrodo nykus ir monotoniškas. Pamenu, buvau dar vaikas, kai šią gatvę išasfaltavo, šaligatvius išdėjo trinkelėmis, o vietoje medžių sukišo krūmus. Matyt, tokia ateitis laukia ir senųjų, prasprogus medžių lapams, žaliais tuneliais virstančių gatvių.

Mielieji, reikėtų suprasti, kad želdinių tvarkymas nėra vienas horizontalus pjūvis benzininiu pjūklu ties žemutine kamieno dalimi! Taip tvarkomas mūsų miestas netaps nei jaukesnis, nei žalesnis. Tad koks bus mūsų Alytus rytoj ar po dešimtmečio priklausys vien tik nuo mūsų, nes vadžia yra iki kaklo įklimpusi galios filosofijos pelkėje.